Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas ir skolos rodikliai

Praėjusiais metais Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1,8 proc. BVP, o šalies skola siekė 39,5 proc. BVP [1]. Finansų ministerijos atstovai įspėja, kad dėl sparčiau nei planuota augančių išlaidų kyla rizika ateinančiais metais nesilaikyti nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių [1].

Key takeaways

• Pernai valdžios sektoriaus deficitas siekė 1,8 proc. BVP, o skola – 39,5 proc. BVP [1].
• Finansų viceministras Darius Sadeckas teigia, kad dėl išlaidų augimo kyla rizika pažeisti ES ir nacionalines fiskalinės drausmės taisykles 2026–2028 m. laikotarpiu [1].
• 2025 metais pirminis deficitas, neįskaitant skolos aptarnavimo išlaidų, buvo didžiausias nuo 2021 metų [2].
• Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais gali pasiekti 3 proc. BVP, o 2029 metais šią ribą viršyti [1].

Fiskalinės drausmės iššūkiai ir išlaidų augimas

Finansų viceministras Darius Sadeckas pabrėžia, kad 2025 metais pirminis deficitas rodė, jog valstybės pajamos nepadengė suplanuotų išlaidų [2]. Dėl didesnių nei planuota išlaidų Lietuva 0,5 proc. BVP nukrypo nuo grynųjų išlaidų augimo ribų, net ir įvertinus ES Tarybos suteiktą 1,5 proc. BVP lankstumą gynybos finansavimui [2]. Šis nuokrypis, kuris nebuvo planuotas, daro neigiamą įtaką ir 2026 metų biudžeto rodikliams [2].

Deficito didėjimą 2025 metais lėmė keletas veiksnių, įskaitant papildomas išlaidas iš skolintų lėšų [2]. Viceministras nurodė, kad sudėtinga prognozuoti paramą Ukrainos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, nes socialinių ir švietimo paslaugų poreikis yra kintantis [2]. Be to, neigiamą įtaką balansui daro didesnės nei numatyta sveikatos sistemos bei savivaldybių išlaidos, kurios anksčiau būdavo neutralios arba teigiamos [2].

Galimi sprendimai ir ateities perspektyvos

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad siekiant užtikrinti tvarias valstybės pajamas esant sparčiam išlaidų augimui, būtų galima svarstyti turto mokesčių didinimą [2]. Pasak ministro, tai yra viena iš krypčių, prie kurios būtų galima sugrįžti vertinant mokestinius pakeitimus [2].

Situacija išlieka įtempta: prognozuojama, kad grynųjų išlaidų augimo nuokrypis 2028 metais gali pasiekti 1,4 proc. BVP [2]. Finansų ministerijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais galėtų priartėti prie 3 proc. BVP ribos, o 2029 metais ją viršyti [1]. Šiuo metu matoma didelė rizika, kad nebus laikomasi tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių [2].