# Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas ir skolos rodikliai

**Published:** 2026-04-07T00:00:00.000Z  
**Topic:** Gdp  
**Sentiment:** neutral  
**Publisher:** TrendWatcher — https://www.trendwatcher.in/article/13f9aad3-8d4c-41bd-973a-8c44dd208dc7

Pernai Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas siekė 1,8 proc. BVP, o skola sudarė 39,5 proc. BVP. Finansų ministerija įspėja dėl fiskalinės rizikos.

Praėjusiais metais Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 1,8 proc. BVP, o šalies skola siekė 39,5 proc. BVP [1]. Finansų ministerijos atstovai įspėja, kad dėl sparčiau nei planuota augančių išlaidų kyla rizika ateinančiais metais nesilaikyti nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių [1].

**Key takeaways**
* Pernai valdžios sektoriaus deficitas siekė 1,8 proc. BVP, o skola – 39,5 proc. BVP [1].
* Finansų viceministras Darius Sadeckas teigia, kad dėl išlaidų augimo kyla rizika pažeisti ES ir nacionalines fiskalinės drausmės taisykles 2026–2028 m. laikotarpiu [1].
* 2025 metais pirminis deficitas, neįskaitant skolos aptarnavimo išlaidų, buvo didžiausias nuo 2021 metų [2].
* Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais gali pasiekti 3 proc. BVP, o 2029 metais šią ribą viršyti [1].

## Fiskalinės drausmės iššūkiai ir išlaidų augimas
Finansų viceministras Darius Sadeckas pabrėžia, kad 2025 metais pirminis deficitas rodė, jog valstybės pajamos nepadengė suplanuotų išlaidų [2]. Dėl didesnių nei planuota išlaidų Lietuva 0,5 proc. BVP nukrypo nuo grynųjų išlaidų augimo ribų, net ir įvertinus ES Tarybos suteiktą 1,5 proc. BVP lankstumą gynybos finansavimui [2]. Šis nuokrypis, kuris nebuvo planuotas, daro neigiamą įtaką ir 2026 metų biudžeto rodikliams [2].

Deficito didėjimą 2025 metais lėmė keletas veiksnių, įskaitant papildomas išlaidas iš skolintų lėšų [2]. Viceministras nurodė, kad sudėtinga prognozuoti paramą Ukrainos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, nes socialinių ir švietimo paslaugų poreikis yra kintantis [2]. Be to, neigiamą įtaką balansui daro didesnės nei numatyta sveikatos sistemos bei savivaldybių išlaidos, kurios anksčiau būdavo neutralios arba teigiamos [2].

## Galimi sprendimai ir ateities perspektyvos
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad siekiant užtikrinti tvarias valstybės pajamas esant sparčiam išlaidų augimui, būtų galima svarstyti turto mokesčių didinimą [2]. Pasak ministro, tai yra viena iš krypčių, prie kurios būtų galima sugrįžti vertinant mokestinius pakeitimus [2].

Situacija išlieka įtempta: prognozuojama, kad grynųjų išlaidų augimo nuokrypis 2028 metais gali pasiekti 1,4 proc. BVP [2]. Finansų ministerijos vertinimu, valdžios sektoriaus deficitas 2028 metais galėtų priartėti prie 3 proc. BVP ribos, o 2029 metais ją viršyti [1]. Šiuo metu matoma didelė rizika, kad nebus laikomasi tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių [2].

## Sources
1. Kauno diena — [Išlaidos verčia šlubuoti fiskalinę drausmę](https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/islaidos-vercia-slubuoti-fiskaline-drausme-1759156)
2. Verslo žinios — [Viceministras: matome didelę riziką, kad nepavyks laikytis fiskalinės drausmės taisyklių](https://www.vz.lt/finansai/2026/05/27/viceministras-matome-didele-rizika-kad-nepavyks-laikytis-fiskalines-drausmes-taisykliu-585353)

---
Cite as: TrendWatcher, "Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas ir skolos rodikliai", https://www.trendwatcher.in/article/13f9aad3-8d4c-41bd-973a-8c44dd208dc7